Video marketingas socialiniams tinklams: mano 5 platformų eksperimentas
Kartu su Egle Pilypaite organizuojame verslo konferenciją „Rytojaus standartas“. Prieš renginį filmavome pokalbius su pranešėjais: norėjome, kad žmonės geriau pažintų būsimus pranešėjus. Aš rūpinausi video strategija, filmavimu, montažu ir publikavimu. Iš kiekvieno ilgo pokalbio gamindavau trumpus vertikalius video.
Skelbti rimtus verslo video į „TikTok“ neplanavau. Jį pasiūlė Eglė, o aš pagalvojau: vis tiek nieko neprarasiu, jei tuos pačius video įkelsiu dar ir ten.
Tai nebuvo iš anksto suplanuotas mokslinis eksperimentas. Norėjau maksimaliai išnaudoti nufilmuotą turinį. Eksperimentu jis tapo vėliau, kai savo konferencijai užpildėme salę ir nusprendžiau palyginti penkių platformų („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ir „LinkedIn“) rezultatus.
Vienas pokalbis – iki dešimties trumpų video
Pradėkime viską nuo pradžių. Ilgus interviu filmavome „Rytojaus standarto“ „YouTube“ kanalui. Dažniausiai vykdavome pas pašnekovus. Jei pranešėjas būdavo iš kito miesto ar nenorėdavo filmuoti savo erdvėje, pokalbį įrašydavome mano namuose. Vienas interviu trukdavo maždaug 30 min. Vis dėlto kelionės, pasiruošimas, technikos sustatymas, garsas ir šviesa dažnai suvalgydavo beveik pusdienį.
Po filmavimo dar reikėdavo peržiūrėti visą pokalbį. Iš jo paprastai atrinkdavau penkias–dešimt savarankiškai įdomių minčių ir iš jų gamindavau vertikalius video. Svarbu buvo ne tiesiog iškirpti minutę iš vidurio, o rasti vietą, kuri žmogui, nemačiusiam interviu, būtų įdomi ir (arba) įkvepianti. Žmonėms įdomios trys trumpų video klipų temos: patarimas, įkvėpimas ir pramoga.
Subtitrų nebuvo. Tai reikšminga detalė ir kol kas, bent Lietuvoje, nematau aiškių rezultatų, kad subtitrai didintų peržiūras. Jie kaip tik nutraukia dėmesį nuo personažo mimikų, emocijos, žvilgsnio. Aš kai žiūriu filmą su titrais, filmo jau nematau…
Ilgieji interviu likdavo „YouTube“, o trumpąsias ištraukas beveik identiškai skelbdavau „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“, „YouTube Shorts“ ir „LinkedIn“. Tas pats video ir tas pats aprašymas.
Šių video užduotis buvo organiškai didinti konferencijos ir jos pranešėjų žinomumą, o ne kiekvienu įrašu parduoti bilietą. Tai svarbu norint sąžiningai vertinti, kas pavyko, o kas ne.
Pirmosios 58 dienos: „TikTok“ aplenkė visus
O dabar apie rezultatus… Pirmą trumpą video paskelbiau rugpjūčio 15 dieną. Pradėjome be auditorijos. Palyginimui pasirinkau 58 dienas – nuo rugpjūčio 15 iki spalio 11-osios, kol dar nebuvo startavusi pagrindinė „Meta“ bilietų pardavimo kampanija. „TikTok“ reklamos nenaudojome visai.
Per šias 58 dienas „TikTok“ užfiksavo 156 609 peržiūras, „Instagram“ – 122 603, „Facebook“ – 11 813, „YouTube“ – 7 139, o „LinkedIn“ – maždaug 5 778 įrašų parodymus (už rugpjūtį ir rugsėjį). „TikTok“ rezultatas buvo beveik 22 kartus didesnis nei „YouTube“ trumpųjų video peržiūrų skaičius.
Socialiniai tinklai peržiūras skaičiuoja nevienodai, todėl šis grafikas parodo matomumo mastą, bet nėra tikslus reitingas. Visas duomenų ribas aprašiau straipsnio pabaigoje.
„TikTok“ mane nustebino dėl rekomendacijų. Apie 97 % peržiūrų atėjo iš skilties „Tau“, o prie populiariausių video ši dalis viršijo 98 %. Sekėjų bazės neturėjome, tačiau turinį pamatė daug mūsų nežinančių žmonių. Paskyra nuo trijų sekėjų rugpjūčio viduryje iki spalio 26-osios užaugo iki 303, nors šiame tinkle naudojome tik nemokamą sklaidą.
Kurios temos buvo įdomiausios žmonėms?
Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo dr. Tomas Karpavičius. Jis kalbėjo apie tai, kokie žmonės įdomūs darbdaviams. Trumpas 44 sekundžių video „TikTok“ surinko apie 33 tūkst. peržiūrų ir 48 komentarus, o paskyrai atnešė apie 50 naujų sekėjų. Dar geriau sekėsi kitai jo temai – apie didžiausią melą, kurį sau kartoja smulkūs verslininkai: apie 28 tūkst. peržiūrų, 82 pasidalijimai ir 78 nauji sekėjai.
Daugiausia peržiūrų iš penkių populiariausių video surinko Pauliaus Morkūno atsakymas į klausimą „Ar įmanoma būti geru specialistu ir vadovu?“ – apie 36 tūkst. Pats video buvo vos 22 sekundžių, o vidutinė žiūrėjimo trukmė siekė 8,4 sekundės. Didelis peržiūrų skaičius nereiškia, kad visi video išžiūrėjo iki galo.
O kaip tie patys video pasirodė „Instagram“? Karpavičiaus įrašas apie darbdavių lūkesčius „TikTok“ surinko apie 33 tūkst., o „Instagram“ – apie 3,3 tūkst. peržiūrų. Tuo tarpu „Instagram“ tarp geriausių įrašų pateko pranešėjų kvietimai ir konferencijos pristatymas. Vienas pranešėjų koliažas pasiekė 12 255 peržiūras.
Ar tai reiškia, kad „TikTok“ labiau mėgsta vadovavimo temas, o „Instagram“ – renginių kvietimus? Gali tai pasirodyti, tačiau pagal kelių įrašų pavyzdį universalios taisyklės nekursiu. Užtenka to, ką mačiau savo akimis: visiškai vienoda video medžiaga skirtingose platformose susiras skirtingą auditoriją. Ir auditorija skirtingai reaguoja skirtingose platformose.
„Google Analytics“ parodė tai, ko nematyti socialinių tinklų statistikoje
O ką apie rytojausstandartas.lt srauto šaltinius parodė „Google Analytics“? Per tas pačias 58 dienas „Google Analytics“ iš „TikTok“ į svetainę neužfiksavo nė vienos sesijos. Ir tai visiškai normalu, nes „TikTok“ naujam kanalui neleidžia įsidėti aktyvios išorinės nuorodos į savo tinklalapį.
O „Facebook“, kuris peržiūrų turėjo nepalyginamai mažiau, iš nemokamų nuorodų iki spalio 11-osios atvedė 212 sesijų, o iki spalio 26-osios – 554. Ir tai visiškai normalu, nes „Facebook“ leidžia komentare pridėti aktyvią nuorodą į savo tinklalapį, ko negalima padaryti kituose socialiniuose tinkluose, išskyrus „LinkedIn“.
Ne visi apsilankymai buvo susiję su video. Iki spalio 11-osios užfiksuotos 698 tiesioginės sesijos, 370 iš „Lrytas.lt“, 164 iš „Google“ paieškos, 82 iš el. pašto. Vienas didžiausių šaltinių buvo „Instagram“ reklama – 877 sesijos. Šis skaičius privertė mane grįžti prie duomenų ir pasitikrinti, ką vadinu „organiniu startu“. Konferencijos žinomumą kūrė kelios komunikacijos kryptys, ne vien trumpi video.
Šis grafikas parodo kontrastą, bet nėra tikras paspaudimų ar konversijų rodiklis. Ne visų sesijų galime priskirti konkretaus video peržiūrai. Vienur nuoroda matoma įraše, kitur žmogui reikia eiti į profilį. Dalis pažiūrėjusių galėjo vėliau svetainę susirasti per „Google“ ar įvesti adresą patys – „Google Analytics“ tai užfiksuotų kitu šaltiniu.
Todėl nedaryčiau išvados, kad „TikTok“ verslui nedavė nieko. Jo užduotis buvo žinomumas, o pagal peržiūras čia jis padirbėjo daugiausia. Aš, kaip video turinio kūrėjas, galiu pasakyti: jei norime suprasti, ką video duoda verslui, vienos platformos statistikos neužtenka.
Organiniams video buvome numatę žinomumo uždavinį. Bet reikėjo ir konkretaus veiksmo – kad žmogus nusipirktų bilietą. Tam nuo spalio 12 dienos paleidome mokamą reklamą „Meta“ sistemoje. Bet šių duomenų neatskleisiu, nes šiandien pasakoju tik apie organinį turinį.
Ką patarčiau verslui, kuris nori skelbti video turinį?
Pirmiausia – nepradėkite nuo klausimo, kuriame soc tinkle skelbti video klipus. Pradėkite nuo to, ką turite pasakyti ir kam tai naudinga. Mes pirmiausia turėjome pranešėjus, kurie kalbėjo apie realias vadovų problemas. O paskui visur platinome jų mintis.
Antra – planuokite ne pavienį video, o turinio seriją. Vienas pusvalandžio interviu gali duoti penkias–dešimt gerų ištraukų, tačiau vien filmavimo neužtenka. Reikia pasiruošimo, profesionalaus garso ir vaizdo, atrankos bei montažo.
Trečia – nuo pat pradžių sutarkite, kokį tikslą matuosite. Mūsų organinių video užduotis buvo žinomumas. Jeigu būčiau jiems iškėlęs bilietų pardavimo tikslą, „TikTok“ vertinimas būtų visai kitoks. O mokamos kampanijos vien pagal peržiūras taip pat neįvertinsi.
Ketvirta – pasitikrinkite visą kelią už socialinių tinklų ribų: kaip žmogus atėjo į svetainę, ar jam pasiekiama nuoroda, ar matuojamas paspaudimas ir ar iš tiesų matote pirkimą. Tik tada galima kalbėti apie reklamos grąžą, o ne apie spėjimus.
Pabaigai: kartais verta išbandyti tai, kuo pats netiki
Šį projektą pradėjau su paprasta mintimi: jau nufilmavome gerus pokalbius, tad išnaudokime juos kuo plačiau. „TikTok“ buvo tik priedas, kuriuo pats nelabai tikėjau, bet Eglės pasiūlymas „skelbkime ir TikToke“ mane nukreipė teisinga linkme.
Kartu šis eksperimentas man dar kartą priminė, kad daug peržiūrų, žinomumas, apsilankymai svetainėje ir pardavimai yra skirtingi dalykai. „TikTok“ mums padėjo būti pastebėtiems. „Facebook“ ir mokama reklama padėjo žmonėms nueiti iki svetainės ir bilietų pirkimo.
Kaip skaičiavau. Naudojau 2026 m. rugpjūčio–spalio „TikTok Studio“, „Meta“, „YouTube“, „LinkedIn“ ir „Google Analytics 4“ duomenis. Platformos peržiūras skaičiuoja skirtingai, todėl grafikuose lyginami ne visai vienodi duomenys.
Dažniausi klausimai
Ar verta tą patį video kelti į kelis socialinius tinklus?
Jei turite gerą video medžiagą – verta, bet tikėkitės skirtingų rezultatų. Net visiškai vienodas video skirtingose platformose gali pasiekti skirtingą auditoriją, todėl rezultatus verta vertinti kiekvienoje platformoje atskirai.
Kaip dažnai skelbti trumpus video?
Tiek, kiek galite išlaikyti dėmesį. Mūsų atveju dažnesnis publikavimas nedavė proporcingai daugiau peržiūrų, o po intensyvaus etapo pritrūko paruošto turinio. Svarbiau turėti filmavimų planą, kuris leistų pasirinktą ritmą išlaikyti.
Kaip įvertinti, ar video socialiniuose tinkluose naudingas verslui?
Nuo pradžių sutarkite, ką matuosite – žinomumą ar konkretų veiksmą. Vien platformų suvestinių neužtenka: pasitikrinkite „Google Analytics“ srauto šaltinius, nuorodų pasiekiamumą, paspaudimų matavimą ir pirkimus. Daugiau apie tai, kaip planuojame tokį turinį, rasite puslapyje video socialiniams tinklams.
Kodėl „TikTok“ neatvedė lankytojų į svetainę?
Naujam „TikTok“ kanalui neleidžiama įsidėti aktyvios išorinės nuorodos, todėl žiūrovas negali vienu paspaudimu patekti į svetainę. Per pirmąsias 58 dienas „Google Analytics“ iš „TikTok“ neužfiksavo nė vienos sesijos, nors video surinko 156 609 peržiūras. Mūsų atveju „TikTok“ dirbo žinomumui, o ne srautui į svetainę.
Kokios trumpų video temos žmonėms įdomiausios?
Mūsų patirtimi – patarimas, įkvėpimas ir pramoga. Daugiausia peržiūrų surinko mintys apie konkrečius vadovų klausimus: Pauliaus Morkūno atsakymas, ar įmanoma būti geru specialistu ir vadovu (apie 36 tūkst. peržiūrų „TikTok“), ir Tomo Karpavičiaus mintys apie tai, kokie žmonės įdomūs darbdaviams (apie 33 tūkst.).
Kiek trumpų video galima pagaminti iš vieno interviu?
Iš maždaug 30 minučių pokalbio paprastai atrinkdavau penkias–dešimt savarankiškai įdomių minčių vertikaliems video. Bet kartu su kelione, pasiruošimu, technikos, garso ir šviesos sustatymu vienas filmavimas dažnai užimdavo beveik pusdienį, o dar reikėdavo peržiūrėti visą pokalbį ir sumontuoti ištraukas.
Eugenijus Mačiukas – video marketingo strategas, „Mačiukas Media“ vadovas. Kuria video socialiniams tinklams ir padeda verslui susidėlioti video marketingo strategiją. Su Egle Pilypaite kartu organizuoja „Rytojaus standartą“. Jei norite suplanuoti video turinio seriją, skirtą konkrečiam verslo tikslui, susisiekime.
